prieduris

príeduris sm. (1) Šd, Krč, priedurỹs (3^a), prýduris (ž.) (1) Žd 1. vieta prie lauko durų: Danutė stovėjo prieduryje ir nesiryžo J.Dov. Sukirto arkliams; tie išsitiesę, garuodami, zovada palėkė po prieduriu Žem. Ėjau su malkom ir išgriuvau priedurỹ Pc. Ko te daba zarksai príedury, a nori, ka vėjas partrauktų?! Jnš. Sėklas reik sėti į prýdurį, arčiau namų Ggr. Priedurỹ reĩkė nuo pečių sniegas nuskapstyt Trgn. Pačiam gurbų priedurỹ radę vilkų pėdas Trgn. Namų prieduryje Mikelonas imdavo giesmę traukti J.Jabl. Rūmo prieduryje karaliaus duktė sėdi BsPII113. | prk.: Azijos prieduryje (pačioje pradžioje, prie pat Azijos) rš. ║ kambario vieta prie durų: Proselę padėjau po príeduriu Rd. ║ Trk klojimo dalis prie durų: Ties príeduriu reikia aukštesnių pastolių Krč. Abuodu galai užkrauti, krausim į príedurį Šd. Pelų doklą į klojimo príedurį įkelkim, dar gali būti lietaus Srv. Apsidairyk, klojimo príedury šakeles rasi Grž. 2. Šl lenta, dengianti durų staktą: Įėjus stovi pas duris ir, prisilaikydama priedurio, žiūri į Šarūną V.Krėv. 3. Sk priebutis, prienamis: O pati išėjo ant prýdurio, sušvilpė, ir kad prilėkė velnių daugybė! MitI371.